- papėdė
- papė́dė sf. (1), papė̃dė (2) NdŽ, papėdė̃ (3b)
1. kojos pėdos apačia, papadė: Basas uliodamas, papė̃dėj pūslę primušiau Mlt. Iš arklio papėdės iškritusiom žemėm trinti karpas – pranyks (priet.) LTR(Ds). Onai iš pradžių diegliai per papėdes nuėjo, bet paskui, įsižiūrėjus geriau, jaunikis toks baisus nebeatrodė A.Vencl.
2. ppr. pl. lengvas apavas, kurio padas dirželiais pritvirtinamas prie kojos, sandalai: Kojoms baltoms pasirišo ji porą papėdžių balčiausių HI. Paplūdimiuose avima papėdėmis rš.
3. pėdų ženklas, žymė, pėdsakas: Ana papėdes paliko J. Veselninkų tik papėdės, t. y. vieta pėdų J.
4. kalno apačia; vieta prie kalno apačios: Išėjo į didelę lygumą vieno kalno papėdėj J.Balč. Gedimino kalno papė́dė DŽ. Yra piliakalnių, kurių grioviai ir pylimai juosia visą tokio piliakalnio aikštelę ar jo papėdę rš. ║ vieta prie medžio kamieno ar šiaip ko apačioje: Nubalo sode žemė nuo obelų sniego, net storai nuklojusio kamienų papėdes J.Balt. Ėjo ne bažnyčion, o kairėn, baltos varpinės papėdėn J.Balt.
5. NdŽ, I(Vkš) architektūros statinio, kolonos, statulos ir pan. pamatas, cokolis: Jis sustojo ir su lazda atsargiai pradėjo krapštyti sniegą nuo statulos papėdės rš. ║ apatinis sukrautų durpių sluoksnis: Papėdès palikit, ba da jos neišdžiūvę Gž.
6. prk. pamatas, pagrindas: Pastatys ilgainiui tautiškąjį mokslą ant priderančios jam papėdės LTI160. Su plaukais, iš baimės pasišiaušiojusiais, šaukia: kame yra to viso cementas ir papėdė? V.Kudir.
7. taurės stiebas, kaklelis: Dvi papėdi turėjo ta taurė HI.
8. javų pėdo drūtgalys, apačia: Labiau papė́dėj reikia rišti Grž. ║ vieta prie pėdo apačios: Prie iš nenupjautų rugių supintos kasos, papėdėje, padeda duonos Btr.
9. vežimo laiptelis pasistoti lipant: Vežimo papėdė nulūžo, negalima įlipti Jnš. Ir visiems reikėjo apeiti aplink kalamašką, patakšnoti ją ranka, pasūpčioti linges, užmynus koją ant papėdės J.Balt.
10. pamina, pakoja: Siūdama knygas, sparčiai mina papėdę J.Balt. ║ pedalas: Dviračio papėdė̃ NdŽ.
11. Sd, KlvrŽ, Vžns krėslo, stalo kojas jungiantis skersinis: Jos taburetė nei atramos, nei kojoms papėdžių neturėjo rš.
12. Kp dvišakas medis, į kurį įtaisoma svirtis: Jų šuliniui papė́dė pastatyta ąžuolinė Pš.
13. šulinio rentinio išsikišęs rąstas: Mūsų šuliny dar yra iki trečios papėdės vandens Pš.
◊ iš papė́džių1. visiškai (išdeginti, išnaikinti ir pan.): Pakarti tokį bjaurybę, išdeginti iš papėdžių! Žem.2. rimtai, smarkiai (dirbti, plušti, barti, klausinėti...): Pati išėjo į pestivalį, ans pats paliko prie karvių, tai daba imas iš papė́džių, nušilęs Škn. Ta Juzė nė vienam vyrui nenusileidžia: ka tik katras užkabina, imas iš papė́džių Škn. Būtų iš papė́džių iškratę – kas buvai, kur buvai Krš.nė̃ papė́džių jokio ženklo, nė žymės: Išejo, nė papė́džių neliko Lkv. Sutrypiau kojoms [fotografiją], paskui įdrėbiau į ugnį, kad nė papėdžių jos nebeliktų Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
